Auginant daugiau nei vieną rūšį pomidorų, reikia padaryti namų darbus :). Sudaryti planą ant lapo, galima suvesti į kompiuterį. Sodinant reikia griežtai laikytis plano ir nereikia tada jokių žymeklių.
Paprastai pomidorų daigai sodinami į šiltnamį, kai jiems sukanka 50-55 dienų. 7-10 dienų iki daigų sodinimo į nuolatinę vietą reikia pradėti juos grūdinti: prieš 6-7 dienas dideliu peiliu tarp eilučių žemė perpjaunama abiems kryptimis – tai priemonė, skatinanti naujų šaknelių augimą vietoj pažeistų, kurios tankiai apauga žemės grumstą ir nesubyra. Daigai taip pat turi pratintis ir prie lauko/šiltnamio temperatūros. Likus kelioms valandoms iki sodinimo, daigus reikia gausiai palaistyti ir nupurkšti nugriebto pieno tirpalu (1:10). Tai apsaugos priemonė nuo virusinių ligų. Daigus į dirvą galima sodinti, kai ji įšyla iki 12-13 0C temperatūros ir nenumatoma gegužės šalnų tarp antros ir trečios dekados. Aš sodinu balandžio pabaigoj, bet turiu galimybę pašildyt, reikalui esant. Sodinti reikia vakarais, iki pirmų lapų. Pasodinti daigai gerai apspaudžiami žemėmis ir gerai palaistomi. Aš į duobutę pilų pirktinį žemės mišinį, skirtą pomidorams. Jei daigai ištyso(spauskite čia)... Atstumai tarp augalų priklauso nuo veislės, auginimo vietos, dirvos sąlygų, auginimo būdo[1] (tarp aukštaūgių pomidorų, auginant 2 stebais reiketų laikyti ne mažiau 60cm atstumą. Auginant 1 stebu galima mažint atstumą iki 45-50cm).
Į pomidorų tarpueilius tinka sėti serenčių, bazilikų, česnakų. Ši kaiminystė apsaugo nuo amarų bei virusinių ligų. Be to šalia pomidorų galima auginti kaliaropes, morkas, petražoles, porus ir salierus. Špinatai, ridikėliai, salotos gali būti šiltnamyje kaip priešsėlis.
Pomidorams tinka turtingos maisto medžiagų, vidutinio sunkumo, geros struktūros dirvos. Jie nėra jautrūs rūgštesnėms, tinka ir silpnai rūgščios dirvos, kurių pH 5-6. Jie nebijo trumpalaikių sausrų, bet jautrūs ilgalaikiui vandens trūkumui arba jo pertekliui. Nuo daigų prigijimo iki vaisiaus mezgimo fazės tinka silpnai drėgna dirva – 60proc.. Tada augalai giliai įsišaknija, bet riboja vegetatyvinės masės priaugimą, todėl paspartėja žydėjimas ir vaisių mezgimas. Šiuo laiku drėkinimas gali pakenkti, ypač, jei vėliau prasideda sausra. Aš po daigų pasodinimo jų nelasitau 3 - 4 savaites. Kai užmegzti pirmos kekės vaisiai, dirva turi būti šiek tiek drėgnesnė (70-80proc.). Dėl drėgmės trūkumo derėjimo metu nubyra žiedai ir užuomazgos, užauga mažesni vaisiai, atsiranda vaisių viršūnių sausasis puvinys. Laistant reikia stengtis neapipilti augalų, nes gali prasidėti ligos[1].
Laistymui labai patogu naudoti lašelinę laistymo sistemą. Jos neturint, galima laistyti į butelius, tada šiltnamyje sumažeja perteklinės drėgmės galimybė.
Kai žemė jau tikrai įšilus, pomidorams labai patiktų, jei juos užmulčiuotumėte (tik nesiskubinkite, jei žemė dar nespėjo sušilti, po mulčiu ji ilgiau šils... iškart pasodinus, ypač balandžio mėnesį, nepatariu). Tam tinka tiek šiaudai, tiek šviežiai pjauta žolė. Tik šviežia žolė gali nudegint augalus, stenkitės, kad ji neliestų augalų kotų (Jei mulčiuojate ištisus metus, mulčio nuimti nereikia, po juo žemė taip neišąla).
Literatūra:
- Honorata Danilčenko. Ekologinis daržas.- Kaunas, Ūkininko patarėjas 2000.